Protas valdo mane ar aš jį?

Įdėta 2014-05-30

Informacija paruošta pagal babaji Satyanarayana paskaitą

Kartą pas vieną jogos meistrą atėjo keturi jaunuoliai. Jie pagarbiai nusilenkė ir paprašė, kad meistras juos išmokytų jogos praktikų ir meditacijos. Jogos meistras panoro juos išbandyti ar jie tinkami šiam mokslui. Jis jiems tarė: „Dabar aš esu šiek tiek užsiėmęs, bet prašau atsisėskite ant šio suoliuko, užsimerkite ir nekalbėdami pasėdėkite, o po penkių minučių aš sugrįšiu pas jus“. Jie klusniai atsisėdo laukti, užsimerkė ir tylėjo. Tuo tarpu jis įėjęs į namus, slapčia stebėjo juos pro langą. Praėjo viena minutė, įpusėjo antra. Visi kantriai sėdėjo užsimerkę. Bet galiausiai, vienas iš jų neatsimerkdamas prabilo: „Na, ir kiek gi mes čia dar turėsime laukti?“. Tada antrasis ramiai atsimerkė, pasižiūrėjo į laikrodį ir tarė: „Praėjo dar tik dvi minutės“. Trečiasis neiškentęs prašniokštė: „Kvailiai, juk mums liepė nekalbėti!“. Jam taip prabilus ketvirtasis išdidžiai tarė: „Čia tik aš vienintelis tyliu“.

Taigi, šiais laikais mūsų protas toks pats neramus kaip ir šie keturi jaunuoliai iš pasakojimo. Jis visą laiką kuria vidinius dialogus, įvairias situacijas, yra nerimastingas ir įkyrus. Kova su protu prilygsta kovai su vėjo malūnais. Bet suvaldžius vėjo malūnus galima gauti daug naudos.

Bhagavad-gītoje 6.6 sakoma: „Tam, kas nugalėjo protą, jis yra geriausias draugas, o kas nesugebėjo to padaryti, tam protas – didžiausias priešas“. Tai kaip gi protą paversti savo draugu, o ne priešu?

Pirmiausia pabandykime suprasti, o kas yra tas protas?

Protas yra laikomas viena iš juslių, dar vadinamas vidine jusle, per jį mes mėgaujamės gyvenimu. Per jį mes netiesiogiai patiriame maisto skonį. Kai protas neramus mes negalime pasimėgauti net ištaigingiausiu maistu. Nerimaudami greit sukemšame porą porcijų, bet mūsų nusivylimui nesijaučiame nei sotūs, nei laimingi, o tik persivalgę... Protą sunku sutelkti į vieną veiklą ar objektą. Net skaitant straipsnį laikas nuo laiko mintys nuplaukia kur nors į šoną, pradedame galvoti apie šeimą, darbą, kas ten trukšmauja gatvėje, gal atsigerti ar pan. Deja, nevaldydami proto - nebevaldome ir savo gyvenimo, o tik lakstome tenkindami proto užgaidas. Per protą ateinančios įkyrios mintys neleidžia ramiai išsimiegoti naktį, o užpuolus depresyvioms mintims, net ir pastebėjus jas, sunku iš jų išsivaduoti, nors ir puikiai suprantame kokios šios mintys žalingos. Visa tai - nekontroliuojamo proto veikla.

Šiuolaikinių žmonių protas yra labai jautrus. Kadangi visos mūsų emocijos pereina per protą. Kam nors netyčia užkabinus jautrią vietą, protas iš karto sureaguoja. Kasnors pasako ne tokį žodį ir mes iš karto užsigauname. Esame labai jautrūs vieni kitiems, tarsi apdegę žmonės be odos, menkiausias prisilietimas sukelia mums skausmą. Kas nors mus netyčia baksteli ir mes jau šaukiame: „Skauda, kodėl tu taip padarei?!“ - ir bakstelim atgal. Tada mus vėl baksteli ir toks žaidimas tęsiasi be galo... O ką daryti, kad taip neatsitiktų? Kai žaidžiame lauko tenisą, žaidžiame dviese: vienas muša, kitas atmuša. Jei kitas neatmuš - žaidimas pasibaigs. Tas pats ir čia, reikia sustoti. Deja jautriam protui įsiaudrinus ne taip paprasta sustoti, už tai ir kenčiame. Protą gali padėti sustabdyti tik aukščiau jo esantis intelektas. Intelektas dažniausiai žino kaip geriausiai elgtis, ką daryti, kad būtų visiems gerai, kad būtų geri santykiai su aplinkiniais žmonėmis. Tik ko vertas visas tas žinojimas ką daryti, jei kasdienybėje protas paima viršų, ir vėl reaguojame automatiškai, o po to gailimės, kad ir vėl nepavyko. Intelektas miega, o protas vadovauja - situacija pažįstama daugeliui.

Intelekte, pabusk!

Mes galime pabandyti pažadinti intelektą, kad jis sutramdytų maištingą protą. Kaip tai padaryti? Būti sąmoningais. Dažniausiai intelektas tyliai, gana nedrąsiai sako, kad jau vėlu, laikas būtų miegoti, pailsėti, o tuo tarpu matome, kad protas nori ir filmą pažiūrėti, ir internete pasėdėti, o gal dar ir pavalgyti būtų visai nieko. Jei būsime budrūs, sąmoningi, galėsime rinktis ar daryti tai ką sako intelektas, ar nusileisti proto užgaidoms ir norams? Jei pasirenkame tai ką siūlo protas, reiškia intelektas pas mus dar silpnas. Reikia jį stiprinti. Pradžioje netreniruoto intelekto raumenys suglebę ir sunykę, bet jei dėsime pastangas, po truputi jis sustiprės, o budrumas ir sąmoningumas padės pastebėti situacijas ir duos galimybę rinktis. Kiekviena net ir nedidelė intelekto pergalė prieš protą jį sustiprins.

Mes dažnai klaidingai galvojame, kad esame laisvi, tačiau pasižiūrėjus giliau pamatysime, jog esame savo proto ir juslių vergai. Sunkiai dirbame, kad savaitgalį galėtume atsipūsti, kartą per metus išvažiuoti atostogu ar pan. Tai pailiustruoja ir ši istorija.

IX a. pr. m. e. Aleksandras Didysis su savo kariuomene grobdamas žemes keliavo per pasaulį kol galiausiai pasiekė Indiją. Jo mokytojas graikų filosofas Aristotelis buvo minėjęs, kad būdamas Indijoje Aleksandras nueitų susitikti su Indijos jogais. Aleksandras buvo išdidus, pamatęs Indijos jogus sudvejojo, kam jam su jais susitikti? Jie juk nieko neturėjo, nebent kokį skarmalą ant juosmens, gyveno iš išmaldos. Bet visgi nusprendė paklausyti mokytojo ir sugalvojo nupirkti daug pledų ir išdalinti juos vargšams jogams (taip jis juos matė), kad šaltuoju sezonu jiems būtų šilčiau. Jis priėjo prie vieno jogo ir pasiūlė jam pledą, bet tas atsisakė priimti dovaną dargi sakydamas: „Tu esi vergas, o aš karalius, tu gi dar ir elgeta, o aš turtingas, tai kaip gi galiu priimti kažką iš elgetos?“. Aišku Aleksandras Makedonietis pasiuto, kaip jogas drįsta atsisakyti dovanos ir dar taip akiplėšiškai kalbėti?! Juk Aleksandras buvo galingas valdovas, užgrobęs daug valstybių, jam priklausė daug žemių ir turtų. Tačiau jis susivaldė ir kadangi buvo gana protingas ir nustebintas jogo drąsos, paklausė kodėl jis taip mano? Jogas atsakė: „Aš esu savo juslių valdovas – maharadžas (išvertus iš sanskrito kalbos - „didis karalius“), o tu negali ramiai miegoti naktimis, tavo norai vaiko tave po visą pasaulį. Tu gimei Makedonijoje, toli nuo čia, bet atkeliavai tiek kelio grobdamas ir plėšdamas viską aplinkui – reiškia tu nieko neturi, nes tau visko reikia ir visko negana“.

Protui iš tikro niekada negana, kai mes maži norime užaugti, išeiti iš tėvų, tapti savarankiškais, galvojame, kad tada būsime laimingi, Kai tai atsitinka norime vyro ar žmonos,  tai gavę svajojame apie nuosavą būstą, jau tada, kai jaukiai įsikursime gyvensime laimingai. Po to vaikai, laukiame kol jie išsimokslins, susitvarkys gyvenimus, tada jau galvojame būsime ramūs, viskuo patenkinti. Vėliau laukiame pensijos, galvojame pailsėsime, skirsime daugiau laiko sau.. Bet dažnas jau ir nesulaukia, tik nelauktoji paskutinioji ateina. Ir štai peržvelgę gyvenimą matome, kad visą laiką bėgiojome, sukomės kaip voverės, bandydami patenkinti savo proto norus, o jam kaip negana, taip negana...

Bhagavad-gītos 6-to skyriaus 34-36 tekstuose taip kalbama apie protą:
„Mat protas toks neramus, maištingas, užsispyręs ir valdingas, o Kṛṣṇa, kad, atrodo,  jį suvaldyti sunkiau, negu sulaikyti vėją. Viešpats Śrī Kṛṣṇa tarė: O tvirtaranki Kunti sūnau, pažaboti nerimstantį protą, be abejonės, labai sunku, ir vis dėlto tai įmanoma atitinkamos praktikos ir atsižadėjimo dėka. Savęs pažinimas sunkus darbas tam, kurio protas nepažabotas, tačiau suvaldžiusiam protą ir siekiančiam tikslo tinkamomis priemonėmis sėkmė užtikrinta“.

Protui suvaldyti ir sutelkti geriausias ginklas yra mantra. „Mantra“ yra sanskrito kalbos žodis. „Man“ išvertus reiškia protas, o „tra“ – išlaisvinti, išvaduoti. Mantros pagalba galima nuraminti protą, sutelkti dėmesį išsivaduoti iš sunkių minčių. Pastoviai atliekant mantra meditaciją žmogus tampa ramesnis, jam lengviau susikaupti, jo energetinis kūnas sustiprėja. Be to, mantra būdama transcendentinė veikia panašiai kaip ir malda – apvalo nuo nuodėmių, išlaisvina iš karmos pančių. Žmogus užsiimantis mantros kartojimo praktika tobulėja kaip asmenybė, auga dvasiškai. Apie mantrą galima kalbėti labai ilgai, nes tai labai gili praktika, ir tuo pačiu ją nėra sunku atlikti. Galima bet kur ir bet kada kartoti mantros garsus ir mes jau tobulėjame, valomės, nurimstame.
Mantrų yra labai daug ir įvairių. Pagal bhakti jogos tradiciją, šiems laikams tinkamiausia ir galingiausia mantra yra laikoma Harė Krišna mahamantra (mahamantra – „didžioji mantra“). Ji skamba taip: „Harė Krišna Harė Krišna Krišna Krišna Harė Harė / Harė Rama Harė Rama Rama Rama Harė Harė“. Sakoma, kad šiais laikais vien tik kartojant šia mantrą galima pasiekti tobulumą.

Trumpai apibendrinkime žinias.

Proto savybės:

  • Be galo mažas;
  • Labai energingas;
  • Labai nepastovus, pastoviai kintantis, judantis;
  • Visą laiką nori ir ieško objekto;

Keli būdai kaip suvaldyti protą:

  • Kelti sąmoningumą, vengti automatizmo. Stengtis kiekvieną akimirką būti čia ir dabar, visus veiksmus atlikti sąmoningai: jei valgome tai valgyti, jei skaitome – skaityti ir t.t.
  • Stiprinti intelektą. Stiprus intelektas suvaldo protą. (Intelekto kūną, pagal ajurvedą, stiprina vakare geriamas šiltas pienas su prieskoniais).
  • Kartoti mantrą. Mantros kartojimas padeda nuraminti protą ir užmegzti ryšį su Aukščiausiuoju.

 

हरे कृष्ण हरे कृष्ण कृष्ण कृष्ण हरे हरे हरे राम हरे राम राम राम हरे हरे
info@vedukeliu.lt
© 2018 VeduKeliu